top of page
Ieškoti
  • Nextury Asia Technology Fund

Ar Kinijos valdžia tikrai leis vietinėms kompanijoms paskęsti?

Kinijoje akcijos krenta, politikai stato sienas verslo plėtrai, o investuotojai visa tai stebi pasimetę. Vis dėl to, kiek laiko tęsis korekcija Kinijos akcijų rinkoje? Ar tai – laikina turbulencija, ar ilgalaikių pokyčių metas?

Tarp didžiųjų investicinių bankininkų, tokių kaip „JP Morgan“ ir „Morgan Stanley“, vyrauja posakis – „Too big to fail“. Juo vadovaudamiesi jie vertina įmones-gigantes – kad ir kokioje duobėje jos atsidurtų, milžiniškos, tokį patį milžinišką kapitalą kaupiančios įmonės nenuskęs – jas gelbės valstybė, investuotojai, valdytojai.


Tokioje situacijoje atsidūrė ir Kinijos nekilnojamojo turto milžinė „Evergrande Group“. Šiuo metu kompanijos skola siekia grėsmingą beveik 300 milijardų dolerių sumą (jos praeitų metų pajamų suma – 100 milijardų), kas yra beveik lygu BVP tokių išsivysčiusių šalių kaip Airija, Izraelis, Danija, Singapūras ir t.t.


„Evergrande“ buvo įkurta 1997 m. ir, pasinaudojusi į neregėtas aukštumas iššovusia Kinijos ekonomika per pastaruosius dvidešimt metų, tapo antra didžiausia nekilnojamojo turto pardavimo kompanija su 200 tūkst. darbuotojų ir savininku–milijardieriumi. Vis dėl to, šiandien skolose skęstanti gigantė pusantro milijardo žmonių yra pardavusi nekilnojamojo turto, kuris nebaigtas ar net nepradėtas statyti. Negana to, savo sėkmingos plėtros metu kompanija nutarė užsiimti pozicijas ir kitose srityse – maisto pramonėje, gyvybės draudime, pramoginėse medijose ir netgi įsteigė elektromobilių gamybos atšaką, kuriai sekasi, švelniai tariant, prastai.


Dar kovo mėnesį matėme kaip Kinijos liaudies partija pradėjo veržti diržus savo šalies kompanijoms ir kovoti su klestinčiomis verslų ekosistemomis. Pagrindinė problema, kurią bandė išspręsti kinų valdininkai – būtent įmonių-gigančių įsiskolinimas. Vasaros pradžioje apžvelgėme situaciją – Kinijos kompanijos prisiskolinusios žymiai daugiau negu kolegos iš JAV. Viena iš šių įmonių, keliančių daugiausiai problemų, ir yra „Evergrande Group“. Tokios kompanijos žlugimas gali turėti domino efektą – paskui ją pradėtų strigti ir kitos didžiulės nekilnojamojo turto kompanijos. Visa tai sukeltų sisteminę riziką viso pasaulio bankinei sistemai. Tokie įvykiai taip pat galėtų lemti akcijų kritimą visame pasaulyje.


Nors ir žymių investuotojų posakis „too big to fail“ skamba raminančiai, vis dėl to, bent jau kol kas kinai nesiruošia gelbėti „Evergrande Group“. Pastaruoju posakiu ban

dyta raminti situaciją ir prieš subyrant „Lehman brothers“ – tačiau, kaip matome, jis ne visada būna teisingas. Žinoma, kinų retorika gali keistis, gal šiandien valstybė ir nelinkus ištiesti pagalbos ranką, tačiau rytoj gali nuspręsti, kad jos pagalba kritiškai būtina. Jau rugpjūčio pabaigoje kinų reguliuotojai sukvietė nepriklausomus konsultantus įvertinti galimą

restruktūrizaciją.


Ir vis dėl to, jeigu tikite „Evergrande Group“ išsigelbėjimu, dabar puikus metas įsigyti jų akcijų ir obligacijų – sėkmės atveju galite uždirbti šimtą procentų pelno.

Kol kas „Evergrande“ likimas dar nėra aiškus, stebime situaciją ir laukiame, ką nuspręs Kinijos liaudies partija, bet manome, kad pažado stabdyti ekosistemų augimą valdininkai laikosi. Kovo mėnesį apie planus paskelbė, o šiuo metu veiksmai apribojant gigantus jau vyksta.


Pažvelgę į bendrą Kinijos rinką, būtent per „Shanghai composite“ indekso, vienijančio įvairių rinkų (žemės ūkio, finansų ir kt.), prizmę, prognozės kreivė šviečia žalia spalva ir kyla viršun. Tačiau pažiūrėjus į „FTSE China A50“ indekso, vienijančio 50 didžiausių Kinijos kompanijų, kreivę – vaizdas prastesnis. Šį indeksą stebi ir juo vadovaujasi investicijų bankininkai. Deja, jo kreivė šiemet ženkliai krito. Tai tik dar vienas įrodymas, kad Kinijos problema – įmonės-gigantės. Kinijos liaudies partija bando diversifikuoti rinką drausdama didžiosioms korporacijoms sukaupti visas svarbias industrijas po vienu stogu. Kinijos liaudies intencija – tvarkyti kreditų politiką, kontroliuoti rizikas ir skaidyti industrijas, atskirti verslo konglomeratus. „Evergrande Group“ – tokių valdžios intencijų taikinys. Koncernas yra itin didelis, užima pozicijas įvairiose industrijoje ir yra labai globalus. Kinijos politika kontroliuoti augimą šiuo atveju skamba gana pagrįstai – „Evergrande“ nekontroliuojamas augimas apsižiojant didesnį kąsnį, negu gali atsikąsti, tapo didele bėda valstybės mastu.


Kitaip šis verslų vienijimas po vienos įmonės-gigantės stogu vadinamas verslo ekosistema. Puikūs tokių ekosistemų pavyzdžiai – tokios milžinės kaip Alibaba“ ar „Tencent“. Kaip kuriamos ekosistemos? Paprastai paaiškinant: įmonė pradeda kurti vieną produktą, po jo seka antras, trečias, o vėliau, dėka dirbtinio intelekto ir surinktų didžiųjų vartotojų duomenų, siūlo jiems viską, ko tik gali prireikti.


Būtent tokių ekosistemų susidarymo Kinija ir bando išvengti jas skaidydami, mat ilgainiui tokios mega-kompanijos, sukūrusios ištisą savo prekių ir paslaugų ekosistemą, tampa problematiškomis. Tai matyti ir puslaidininkių gamyboje. Puslaidininkių rinka yra koncentruota, poreikis didelis, o štai tokie gamintojai kaip „Taiwan Semiconductor“ ar „Samsung“ priima užsakymų daugiau, negu gali įgyvendinti. Dėl to šios kompanijos investuoja į plėtrą, tačiau visko aprėpti taip pat nespėja. Kinija tokį scenarijų pastebi ir bando jam užkirsti kelią – vienai kompanijai neleisti plėstis visose svarbiose industrijose, tokiose kaip finansai, gamtiniai ištekliai, maisto industrija, technologijos ir pan. Paaiškinimas paprastas – jei įmonė atsiduria pavojuje, nukentėti gali visų jų kontroliuojamų industrijų vartotojai.


Pastaruoju metu matėme ir gerų ženklų – jau rugpjūčio pabaigoje vyko daugybė susitikimų, kuriuose dalyvavo Kinijos valdžios atstovai bei didieji investuotojai. Pastarieji privačiuose susitikimuose buvo raminami dėl investicijų saugumo. Nerimas kilo po to, kai Kinija oficialiai paskelbė kovosianti su ekosistemomis ir nesiruošianti gelbėti skęstančių mega-kompanijų. To pasekmė – investuotojai pradėjo atsitraukti. Daugumos kompanijų vertė pakrito: matėme 30 proc. korekciją tokių kompanijų kaip „Tencent“ ir „Baidu“.


Visgi net ir tokiu laikotarpiu vienas didžiausių investicijų valdytojų pasaulyje BlackRock“ skatina trigubinti savo investicijas į perspektyvias Azijos kompanijas. Daugybės kompanijų P/E rodiklis (price / earnings ratio) dabar puikus – vos 20. Tai – labai geras ženklas, turint omenyje, kad Baidu“ ir Tencent“ pelnas nemažėja, vykdomi reguliaciniai metodai jų pelnui neturi įtakos. Atsakymas slypi jų verslo modeliuose, kurie yra itin efektyvūs.


Puikus pavyzdys – neseniai Kinijoje paskelbti dar didesni sugriežtinimai vaikų praleidžiamam laikui žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Nuo šiol Kinijos vaikai iki 18 metų gali žaisti tik 3 valandas per savaitę. „Tencent“, užsiimančiai kompiuterinių žaidimų leidyba, tokie sprendimai įtakos nedaro, mat ši sritis sudaro nedidelį procentą jų veiklos.


Ar investuoti dabar į Kinija?

Taigi, atsakymas į klausimą, investuoti ar ne į Kinijos kompanijas, dviprasmiškas. Patartina būti labai atsargiems ir stebėti kiekvieną kompaniją pasirinktame indekse. Geriausias variantas – sudaryti savo kompanijų portfelį, kurios yra mažiau paveikiamos liaudies partijos ir yra Kinijos prioritetiniu šakų dalis. Ne paslaptis, kad Kinijos technologinis dominavimas pasaulyje – prioritetų sąraše stovi aukščiausiai. Svarbu rinktis sveikas, paskolų neturinčias, uždirbančias ir gerai žinomas kompanijas.

Elektromobiliai

Naujausiais duomenimis elektromobilių rinkoje lyderiauja 3 gamintojai. Pirmąją vietą užima Kinijos lyderis „BYD“, į kurį investavo ir pats Warrenas Buffetas. Vien per rugpjūčio mėnesį kompanija pardavė 68 tūkst. elektrinių automobilių. Ši suma beveik dvigubai didesnė negu pernai rugpjūtį parduotų automobilių kiekis. „BYD“ yra stabiliausia ir greičiausiai auganti kompanija elektromobilių rinkoje. Žinoma, konkurentai taip pat nesnaudžia – šiuo metu tarp gamintojų vyksta varžybos, kuris iš jų turi rezultatyvią prieigą prie puslaidininkių gamintojų, tas ir laimi. Tačiau „BYD“ išlieka lyderiu ir pagal augimo pagreitį, ir pagal pardavimus. Palygimui „Tesla“, kuri užima trečiąją top trejeto vietą, per metus planuoja pagaminti 500 tūkst. Automobilių. Tuo tarpu BYD“ nuo sausio iki rugpjūčio jau spėjo parduoti 370 tūkstančių elektromobilių. Antroje trejeto vietoje – „Gerenal motors“ ir kinų „Saic“ bendra kompanija. Elektromobilių rinka plečiasi vis smarkiau, ypač aktyviai tai vyksta Europoje. Elektriniai automobiliai tampa viena iš lyderiaujančių rinkų.

Paruošė finansų maklerė Rena Saribekian


Domina investicijos į sėkmingiausias technologijų bendroves visame pasaulyje? >>

bottom of page