top of page
Ieškoti
  • Nextury Asia Technology Fund

Fundamentalūs pokyčiai Kinijos technologijų rinkoje

AUTORIAI: Rena Saribekian ir Greta Vislockytė, Synergy finance

Kinijos Liaudies Respublikoje verslas ir politika yra neatsiejami ir sudaro savotišką simbiozę. Vieną vertus, verslas užtikrina šalies ekonominį vystymąsi, taigi remia Kinijos komunistų partijos valdžią. Kita vertus, griežtėjanti Kinijos vidaus politika ir ypatingai technologinių gigantų kontrolė yra svarbus veiksnys, darantis įtaką tiek pačių kompanijų vystymuisi, tiek užsienio investicijoms.



Daugelį Kinijos ekspertų neramina dabartinio šalies prezidento Xi Jinpingo vykdoma totalios kontrolės ir asmenybės kultu paremta politika, vis labiau primenanti buvusio Kinijos komunistų partijos pirmininko Mao Zedongo [1] laikus. Tačiau kokį realų poveikį tai darys Kinijos rinkai ir technologinių kompanijų akcijų augimui?


Keičiasi santykis


Šiais metais daugumai, stebinčių Kinijos politinę ir finansinę situaciją, tapo aišku, kad fundamentaliai keičiasi santykiai tarp Kinijos valdžios, technologinių kompanijų ir investuotojų, kinta Kinijos technologinių gigantų struktūra. Kaip rašo naujienų tarnyba „Bloomberg“, remdamasis analitiko Ferguso Ryan‘au žodžiais, Kinijos technologiniai gigantai tampa „hibridinėmis kompanijomis“, t.y. jos nėra nacionalizuotos, tačiau tuo pačiu metu yra priklausomos nuo vyriausybės ir Kinijos komunistų partijos. Valstybė perima kompanijų „auksines akcijas“ (angl. golden share), pavyzdžiui, 2021 m. balandį dukterinės „ByteDance Ltd.“, kuriai priklauso „TikTok“, kompanijos akcijų paketus perėmė valstybiniai institutai; vėliau Pekino savivaldybė pasiūlė investuoti į auksines didžiausios pasaulio pavėžėjimo kompanijos „DiDi Global Inc.“ akcijas. Tai leistų vyriausybinėms įmonėms kontroliuoti „DiDi Global Inc.“.


Per pastaruosius dvejus metus Kinijos technologinių gigantų akcijos sparčiai koregavosi. Kinijos griežtėjanti retorika ir realūs veiksmai išgąsdino investuotojus, dėl ko matome didžiulius akcijų išpardavimus. Šių metų kovą Kinijos technologinių kompanijų (Nasdaq Golden Drangon) akcijos koregavosi iki XXI a. pradžioje įvykusio „dot-com“ lygio sprogimo, t.y. iki -70%.


Vienas iš ryškiausių griežtėjančios politikos pavyzdžių yra Kinijos vaizdo žaidimų ribojimai 2021 m., kurie turėjo didelį poveikį didžiausiai pasaulyje pagal vartotojų skaičių ir sparčiausiai besivystančiai pasaulyje Kinijos žaidimų industrijai. Ribojimų pasekmes pajuto ir tokie technologijų gigantai, kuriantys vaizdo žaidimus, kaip „Tencent Holdings Ltd.“ Tačiau jau šiandien kompanija yra pasiruošusi adaptuotis prie „naujos paradigmos“ ir ieškoti naujų galimybių.

Sunkiausias periodas – praeityje


Kokia gi ta „naujoji paradigma“? Panašu, kad 2022 m. technologijų ir inovacijų kompanijų kontrolė išliks griežta, tačiau, kaip teigia Kinijos vyriausybės ir technologinių kompanijų atstovai, nuspėjama. Kovo 24 d. vyriausybinis portalas „Xinhua“ paskelbė naują kinų valstybės mokslinės ir technologinės etikos valdymo dokumentą: bus reguliuojami genų redagavimo, dirbtinio intelekto ir kitų technologijų tyrimai bei plėtra. Centrinio Komiteto biuro ir Valstybės tarybos biuro priimtas „Nuomonės dėl etinio mokslo ir technologijų valdymo stiprinimo“, yra pirmasis Kinijos nacionalinio lygio mokslo ir technologijų etikos valdymo dokumentas. Pagrindinis dokumento tikslas – „minimizuoti etines rizikas ir užtikrinti žmonių gerovę.“ Jis taip pat pabrėžia asmens duomenų saugumo ir technologinių kompanijų veiklos skaidrumo kontrolę. Anot „Tencent“ prezidento Martino Lau, svarbiausi sukrečiantys pokyčiai jau įvyko ir nors „toliau bus priimta vis daugiau taisyklių, vis dėlto jos bus švelnesnės nei dauguma, priimtų per pastaruosius porą metų“. Kompanijos jau išgyveno sunkiausią periodą ir įgijo savotišką imunitetą kinų valdžios veiksmams.


Užsienio investuotojai taip pat yra pasirengę keisti strategiją atsižvelgiant į Kinijos rinkos ypatumus. Pavyzdžiui, dar 2021 m. rugsėjį vieno didžiausių Kinijos užsienio investuotojų „SoftBank Group Corp.“ direktorius Marcelo Claure‘as pareiškė, kad konglomeratas pasiliks Kinijoje, tačiau „tiesiog bus atsargesnis“.

Pasikeitusi valdžios retorika ir įmonių nuolankumas


Negalime nepaminėti kinų vyriausybės retorikos. Iš „Xinhua“ kovo 16 d. sužinojome apie technologinių gigantų apribojimų politikos sušvelninimą. Anot Liu He, Kinijos vyriausybės ekonomikos patarėjo, kinų ekonominė politika neturėtų žlugdyti rinkų, bet atvirkščiai – stimuliuos ir stabilizuos ekonomiką. Tai patvirtino Kinijos ministro pirmininko Li Keqiang kovo 11 d. pareiškimą, publikuotą „Xinhua“ portale, apie tai, kad Kinija „didins finansines išlaidas ir tęs mokesčių mažinimo politiką tam, kad užtikrintų stabilų šalies ekonominį augimą 2022 m.“ Taip pat tikėtina, kad kinų vyriausybė palaikys arba nors nebaus ir nedraus kinų kompanijų listingavimą užsienio, Vakarų biržose.


Tuo pačiu, nepaisant ribojimų Kinijos viduje, „Tencent“ neapsiriboja vien vaizdo žaidimų industrija. 2021 m. Tencent mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 98% visų Kinijos interneto vartotojų. Pavyzdžiui, „Tencent“ valdoma „WeChat“ socialinė medija turi per milijardą aktyvių vartotojų – tai vienintelė tokia platforma Kinijoje ir viena iš penkių pasaulyje. Tačiau „Tencent“ akcijos palyginus su vakarietiškų tokio masto kompanijų akcijomis atrodo stipriai nuvertintos. Šiai dienai „Tencent“ P/E (akcijos kainos/pelno santykis) lygus 12,82, kas yra perpus mažiau nei rinkos vidurkis. Tai paverčia kompaniją labai sveika ir patrauklia investicijoms.


Tai, kad „Tencent“ (ir kitos panašios kompanijos) suprato „naujas žaidimo taisykles“ ir yra pasiruošusi išgyventi bet kuriomis politinėmis sąlygomis įrodo ir nuolanki „Tencent“ prezidento Martino Lau retorika. Jis pripažino, kad per pastaruosius metus „technologijų industrija teikė per didelę reikšmę nulinės reikšmės žaidimui [2], agresyviam marketingui, beatodairiškai ekspansijai, trumpalaikiam augimui ir korporacijos naudai (angl. corporate benefit), neatkreipiant dėmesio į svarbiausius tvaraus augimo elementus.“


Dar ryškesnis pavyzdys yra netikėtas „Alibaba“ įkūrėjo Jacko Ma dingimas ir sugrįžimas audringais 2020 m. Jo kalba Šanhajaus „Bund Summit“ apie Kinijos finansinės sistemos reformos poreikį išprovokavo kinų valdžią imtis represinių priemonių: pats Jackas Ma dingo mažiausiai dviem mėnesiams, o „Alibaba“ gavo didžiausią istorijoje baudą (2,78 mlrd. JAV dol.), kuri kada nors buvo skirta technologinei kompanijai. Taip pat jai pritaikytos antimonopolio taisyklės. Tačiau sugrįžęs iš „tremties“ Jackas Ma ne tik nuolankiai pripažino klaidas, bet netgi padėkojo už perauklėjimą. „Gerbiame šį sprendimą ir esame už jį dėkingi“, – pareiškė „Alibaba Group.“

Toks viešasis savo klaidų pripažinimas ir saviplaka yra tradicinė kinų praktika, egzistavusi dar imperinėje Kinijoje bei ypač išpopuliarėjusi Mao Zedongo Kultūrinės revoliucijos laikotarpiu (1966-76 m.). Tai yra būdas išlaikyti socialinį veidą bei pripažinti valdančiojo elito teisybę ir autoritetą. Tai, kad „Tencent“ vadovai yra pasiruošę paklusti Kinijos valdžiai, yra geras ženklas: nors technologinių kompanijų augimas gali būti ne toks spartus, jis tęsis.


Tą patį galime suprasti ir iš kovo 5 d. pradžioje vykusių Dviejų metinių Liaudies atstovų suvažiavimų ataskaitų. Kartą per metus vykstantys Lianghui (kin. du susirinkimai) suvažiavimai yra vienas svarbiausių politinių įvykių Kinijoje. Per juos pateikiami praėjusių metų pasiekimų rezultatai bei nustatomi šių metų ekonominiai ir socialiniai tikslai, pavyzdžiui, tarp jų ir bendras ekonominio augimo rodiklis , – 2022 m. Kinija numato pasiekti 5.5% ekonominį augimą. Tačiau kas yra svarbu investuojantiems į technologijų ir inovacijų kompanijas: Kinija yra pasiruošusi „skatinti verslo internacionalizaciją“ ir „potencialo mokslo ir technologijų srityje stiprinimą, stiprinti pagalbinį mokslo ir technologijų inovacijų vaidmenį.“


Inovacijos ir ypatingai skaitmeninė ekonomika yra labai svarbi sritis kinams. Anot Lianghui ataskaitų, 2022 m. Kinija siekia „per sutrumpintus terminus“ technologijų plėtros tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, biomedicina, nauji energijos ištekliai ir dirbtinis intelektas. Ketvirtas plano punktas skatinti sveiką skaitmeninės ekonomikos vystymąsi. Pagal planą Kinija ruošiasi „skatinti valstybinių pilotinių zonų kūrimą inovaciniam skaitmeninės ekonomikos vystymuisi, įgyvendinti bandomuosius skaitmeninės transformacijos projektus. Plėtoti „išmaniuosius miestus“ ir „skaitmeninius kaimus“. Skatinti „Skaitmeninio šilko kelio“ statybą.“ Taigi greituoju metu galime pamatyti pirmąjį dirbtinio intelekto miestą. Dar 2020 m. Pekino startuolis „Terminus Group“ pradėjo „Debesų slėnio“ (angl. Cloud Valley), dirbtinio intelekto miesto projektą Kinijos Čongčingo mieste. Kai Vakaruose griežti teisiniai ribojimai žymiai sulėtino technologinį ir ypač dirbtinio intelekto progresą, Kinijoje dėl tokios kontrolės stokos įvyko staigus dirbtinio intelekto technologijų šuolis arba leapfrog, kaip tai vadina „McKinsey“ studija.


Žengiama į bendradarbiavimo stadiją


2020-2021 m. Kinijos valdančioji koalicija pasiekė savo tikslą – nuginklavo potencialų galios centrą. Kita vertus „prijaukinti“ ir negrėsmingi technologijų flagmanai gali toliau vykdyti savo pagrindinę funkciją – kapitalo pritraukimą į šalį ir ekonominio augimo užtikrinimą. Turime paminėti, kad „žmonių gerovė“ ir „mažosios visuomenės gerovė“ (viduriniosios klasės), apie kurią taip dažnai kalba pirmininkas Xi, yra jo valdymo pamatas. Taigi ekonominis šalies augimas ir gyvenimo lygio aukštinimas be abejo yra prioritetai. Kinijos valdžia taip pat pasikliauna mažesnėmis įmonėmis kaip atsvara technologiniams gigantams. Nors viena iš 2021 m. technologinių kompanijų riaušių pasekmių – maždaug 14000 smulkesnių vaizdo žaidimus kuriančių kompanijų užsidarymas, vis dėlto 2022 m. vyriausybė palaiko smulkųjį verslą, taip pat ir mažesnes technologines įmones. Kaip skelbia kinų portalas „Xinhua“, šių metų kovą pajamų mokestis tokioms kompanijoms buvo sumažintas iki 3%, taip pat mažosios ir mikroįmonės turės lengvatų kreditams gauti bei joms bus grąžinama visa PVM vertė arba jos dalis.


Visa tai planuojama vykdyti „atvirumo išoriniam pasauliui“ kontekste. Anot to paties ekonominio ir socialinio vystymosi plano, Kinija 2022 m. siekia „skatinti tvarią užsienio investicijų ir užsienio prekybos plėtrą. Toliau kurti naują atviros ekonomikos sistemą.“ Tokie Kinijos tikslai negali nedžiuginti užsienio investuotojų.


Taigi dėka skaidrumo ir politinio nuspėjamumo matome pakankamai pozityvų Kinijos nusiteikimą vystyti technologijų ir inovacijų industrijas, skatinti ekonominį augimą ir pritraukti užsienio investuotojus.



[1] Kinijos Liaudies Respublikos lyderis (nuo KLR įkūrimo 1949 iki savo mirties 1976). Jo valdymo laikotarpis pasireiškė totalitarine politika, asmens kultu ir tokiomis reformomis kaip Didysis šuolis į priekį bei Kultūrinė revoliucija.

[2] Nulinės sumos žaidimas (angl. zero-sum game) – žaidimų teorijos ir ekonominės teorijos reiškinys, kai vieno dalyvio laimėjimas visada reiškia kito dalyvio pralaimėjimą.

bottom of page